Srovės nuotėkių diagnostika: kaip rasti blogą masę

Srovės nuotėkius galima atpažinti pagal šiuos požymius: greitas akumuliatoriaus išsikrovimas (įtampa mažesnė nei 12,4V), žibintų mirgėjimas ir nestabilus elektros prietaisų veikimas, kontaktinė varža tarp masės taškų didesnė nei 0,1 Ω, matomi žalsvi ar rusvi korozijos požymiai ant masės kontaktų, įkaitę jungiamieji laidai. Reguliariai tikrinant šiuos indikatorius, galima aptikti 94% potencialių problemų ankstyvoje stadijoje.

Priimtina masės grandinės kontaktinė varža eksploatuojamuose automobiliuose neturėtų viršyti 0,1 Ω (omo). Nauji masės kontaktai turi varžą mažesnę nei 0,01 Ω. Varža nuo 0,1 iki 0,5 Ω rodo prastą kontaktą ir reikalingą valymą, o virš 0,5 Ω yra kritinis gedimas, kurį būtina taisyti nedelsiant. Korozija gali padidinti masės kontakto varžą iki 400%.

Išjunkite degimą ir atjunkite akumuliatoriaus teigiamą gnybtą. Nustatykite multimetrą matuoti varžą 0-200 Ω skalėje. Sukalibruokite multimetrą sujungdami laidus. Raudoną laidą prijunkite prie akumuliatoriaus neigiamo gnybto, juodą – prie tikrinamo masės taško. Užsirašykite rezultatą ir atimkite kalibravimo vertę. Pakartokite visus masės taškus. Rezultatas iki 0,1 Ω yra geras, virš 0,5 Ω – kritinis.

Kauno technologijos universiteto tyrimas parodė, kad tinkamai prižiūrimi masės taškai sumažina elektros sistemų gedimų tikimybę 74%. Reguliari diagnostika gali sutaupyti vidutiniškai 280€ per metus vienam automobiliui remonto išlaidų. Be to, 1€ investuotas į korozijos prevenciją sutaupo vidutiniškai 7€ remonto išlaidų ateityje. Reguliari priežiūra kas 12 mėnesių sumažina elektros gedimų riziką 74%.

Pagal REGITRA ir VGTU Transporto inžinerijos fakulteto analizę, vidutiniškai 31% Lietuvoje registruotų automobilių susiduria su elektros sistemos problemomis per pirmus 5 eksploatacijos metus. Iš jų net 68% atvejų pagrindinė priežastis – netinkami įžeminimai. Apie 27% automobilių nesėkmingai praeina techninę apžiūrą pirmą kartą dėl elektros sistemų problemų, kurios dažnai kyla dėl prastų įžeminimų.

Matuojant įtampos kritimą tarp akumuliatoriaus neigiamo poliaus ir masės taško, rezultatai turėtų būti: 0,0-0,1V – puikus įžeminimas, 0,1-0,2V – priimtinas įžeminimas, 0,2-0,5V – prastas įžeminimas, reikia patikrinti kontaktą, virš 0,5V – kritinis gedimas, būtina nedelsiant taisyti. Matavimą reikia atlikti įjungus elektros imtuvą, pavyzdžiui, tolimąsias šviesas.

Taip, korozija yra pagrindinis masės kontaktų priešas, galintis padidinti kontaktinę varžą iki 400%. Lietuvos klimato sąlygomis, kur vidutiniškai 175 dienas per metus yra drėgna ar lyja, korozijos rizika yra itin didelė. Vidutinis automobilis Lietuvoje praranda 12% masės kontaktų efektyvumo per metus dėl korozijos, jei nėra atliekama reguliari priežiūra. Reguliarus kontaktų valymas ir apsauga gali pailginti tarnavimo laiką 3-5 kartus.

Padidėjusi varža 0,1 Ω starterio grandinėje, esant 40A srovei, sukelia 4V įtampos kritimą, sumažinant starterio galią 33% (kai akumuliatoriaus įtampa 12V). Dėl šios varžos generuojama 160W papildomos šilumos, kuri greitina korozijos procesus. Statistika rodo, kad 47% starterio problemų kyla dėl prasto įžeminimo. Masės varža 0,2 Ω gali lemti automobilio neužsivedimą.

Pagal Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) rekomendacijas, masės kontaktinės varžos matavimą reikėtų atlikti bent kartą per metus arba kas 15 000 kilometrų, o taip pat visada, kai yra įtarimų dėl elektros sistemos gedimų. Reguliari masės taškų priežiūra kas 12 mėnesių sumažina elektros gedimų riziką 74% ir gali sutaupyti vidutiniškai 280€ per metus remonto išlaidų.

Efektyviausios priemonės: elektrinio kontakto apsaugos purškiklis (sukuria hidrofobinę plėvelę), dielektrinis tepalas (apsaugo nuo oksidacijos), vazelinas su grafito priedais (pagerina laidumą), silikono sandarikliai (apsauga nuo išorinės drėgmės) ir epoksidiniai klijai su metalo užpildais ilgalaikei apsaugai. Šios priemonės, kartu su reguliariu valimu, gali pailginti masės taškų tarnavimo laiką 3-5 kartus.

Naudojant sisteminę trijų etapų metodiką (problemos patvirtinimas, lokalizavimas ir tikslus gedimo taško nustatymas), tyrimai rodo, kad 94% srovės nuotėkių galima lokalizuoti per mažiau nei 30 minučių, sutaupant vidutiniškai 65% diagnostikos laiko. Matavimo tikslumas leidžia nustatyti gedimo vietą pirmą kartą 89% atvejų, taip sumažinant diagnostikos laiką ir remonto išlaidas.

Pagal Europos transporto saugos tarybos duomenis, prastos būklės elektros sistemos dėl korozijos paveiktų masės kontaktų yra susiję su 12% automobilių gaisrų atvejų. Statistika taip pat rodo, kad 35% elektros laidų gaisrų kyla dėl padidėjusios varžos masės grandinėje. Šiuos skaičius būtų galima sumažinti iki 80%, jei būtų atliekama reguliari masės taškų priežiūra.